MERKISDAGAR

ĶSLENSKRAR LEIKLISTARSÖGU






Silfurlampinn

Silfurlampinn

Fyrstu ķslensku menningarveršlaunin - 1954-1973

Silfurlampinn var fyrsta višurkenningin sem veitt var reglulega fyrir afrek ķ ķslenskum listum. Į įrunum 1954 til 1973 fengu įtjįn leikarar hana og einn leikmyndateiknari. Ķ dag, 28. mars, eru fimmtķu įr lišin frį žvķ aš leikdómarar reykvķsku blašanna stofnušu fyrsta stéttarfélag sitt, Félag ķslenskra leikdómenda, og įkvįšu um leiš aš stofna Silfurlampann sem var svo fyrst veittur sķšar į įrinu.

Ķ tilefni af fimmtugsafmęli Lampans hefur Leikminjasafn Ķslands sett efni um hann inn į heimasķšu sķna, www. leikminjasafn.is ķ dįlkinn Merkisdagar ķslenskrar leiklistarsögu. Jón Višar Jónsson fjallar hér um helstu atrišin ķ sögu Silfurlampans.

Hafa veršlaun og višurkenningar fyrir afrek į sviši lista og menningarstarfs eitthvert gildi? Skipta žau einhverju mįli fyrir višgang listannna? Spurningin kemur upp nokkuš reglulega, einkum vķst žegar mönnum žykir illa aš verki stašiš og veršlaun jafnvel lenda ķ höndum óveršugra. Hér į įrum įšur var Helgi Hįlfdanarson einn helsti and-skoti veršlaunaveitinga ķ landinu, hafnaši sjįlfur Silfurhestinum, bókmenntaveršlaunum gagnrżnenda, žegar žeir vildu sżna honum sóma fyrir Shakespeare-žżšingarnar, og fann öllu veršlaunastandi allt til forįttu. Ef ég man rétt talaši Helgi um aš listirnar ęttu aš fį aš žróast ķ friši, veršlaun- og višurkenningar vęru bara til aš trufla alvarlega ženkjandi lista- og fręšimenn viš sķnar merku iškanir.

Ef spurt er hver sé vitnisburšur sögunnar um žetta gęti hann reynst, eins og stundum vill verša, mótsagnakenndur. Žeir, sem eru į móti veršlaunum, geta vissulega bent į aš menn eins og Shakespeare, Bach og Rembrandt hefšu ekki haft mikiš aš setja ķ reitinn "Veršlaun og višurkenningar" sem er sjįlfsagšur žįttur ķ "sķvķi" hvers nśtķmalegs lista- og fręšimanns meš sjįlfsviršingu. Į hinn bóginn er stašreynd aš grķsku harmleikirnir voru allir samdir til žess aš vinna til veršlauna. Žaš er alls endis óvķst aš Aiskylos, Sófókles og Evripķdes hefšu nokkurn tķmann skrifaš stafkrók hefšu žeir ekki alltaf veriš aš rembast žetta viš aš vinna hver annan į Dionżsosarhįtķšinni miklu ķ Aženu.

Sjįlfur hef ég lengi veriš mikill fylgismašur veršlauna. Ég hef nokkrum sinnum - žó alls ekki nógu oft - tekiš žįtt ķ aš veita veršlaun og mun gera žaš meš glöšu geši hvenęr sem ég verš bešinn um žaš. Aš vķsu ekki nema meš įkvešnum skilyršum sem ég skal skżra nįnar. Įstęšan fyrir dįlęti mķnu į veršlaunum er sem sé alls ekki sś aš ég trśi žvķ aš žau geri yfirleitt nokkurt gagn fyrir listirnar, žó aš frį žvķ kunni aš vera sögulegar undantekningar į borš viš grķsku harmleikina. Almennt séš get ég ekki ķmyndaš mér aš veršlaun skipti alvöru listamenn nokkru einasta mįli, nema žį frį hreinu fjįrhagssjónarmiši eša sem auglżsing. Žaš er t.d. frįleitt aš ķmynda sér aš Halldór Laxness hefši į sķšari įrum skrifaš betri eša verri bękur en hann gerši, hefši hann aldrei fengiš Nóbelsveršlaunin.

Nei, įstęšan fyrir žvķ aš ég styš veršlaunaveitingar og skal aldrei ganga ķ liš meš žeim sem eru aš óskapast gegn žeim, er ašeins sś aš ég veit hvaš žaš gerir manni gott aš fį aš taka žįtt ķ žvķ aš veita veršlaun. Žaš er alveg einstök tilfinning aš fį aš sitja ķ dómnefnd sem veit aš nišurstöšunnar er bešiš meš mikilli eftirvęntingu, žó aš mesti unašurinn sé aušvitaš aš fį aš afhenda veršlaunin frammi fyrir stórum hópi viršingarfólks, fį aš rétta žau aš hinum lįnsama, horfast ķ augu viš hann į mešan myndavélarnar blossa, taka ķ hönd honum, fašma jafnvel aš sér og finna um leiš gleši hans og aušmjśkt žakklęti streyma til sķn. Žetta er ólżsanleg upplifun sem ég vildi ekki fyrir hvern mun hafa veriš įn og mun aldrei neita mér um, eigi ég kost į henni - sem hefur veriš sorglega sjaldan ķ seinni tķš. Sérstaklega er hollt fyrir starfandi gagnrżnendur aš fį aš hitta "fórnarlömbin" öšru hvoru viš kringumstęšur sem žessar, žvķ aš starf žeirra er, eins og allir ęttu aš vita, vanžakklįtt og jafnvel einmanalegt, kallar yfir žį endalausa óvild og beinlķnis hatur fólks sem žeir vilja einungis vel en žurfa žvķ mišur stundum aš segja kaldan sannleikann. Gagnrżnandinn getur lifaš lengi į žessari yndislegu stund, hśn léttir lund hans og bętir geš hans og skilar sér žannig ķ betri og yfirvegašri gagnrżni sem skilar sér svo aftur śt ķ listalķfiš. Žó ekki sé nema vegna žessa tel ég veršlaunaveitingar mjög af hinu góša og vęnlegar til aš stušla aš heilbrigšara menningarįstandi.

Žegar menningarveršlaun DV voru og hétu į sķnum tķma, en žau heyra nś sögunni til illu heilli, var alltaf passaš upp į aš birta ķ blašinu myndir af hinu upphafna, aš ég ekki segi "extatķska" andartaki žegar brosmildur dómnefndarformašurinn - sem var oftast fastur gagnrżnandi į blašinu - rétti veršlaunagripinn aš hinum śtvalda; gott ef ekki eru til einhverjar slķkar myndir af höfundi žessara orša. Meš žessu sżndu hinir ötulu menningarritstjórar DV, sem einnig heyra nś sögunni til, žvķ mišur, aš žeir skildu hver er kjarni mįlsins: aš žaš er sęlla aš gefa en žiggja.


Fyrsti Silfurlampinn
Siguršur Grķmsson afhendir Haraldi Björnssyni
fyrsta Silfurlampann 1954

Brot śr óskrįšri sögu
Saga ķslenskra menningarveršlauna hefur ekki enn veriš skrįš. Aš žvķ mun žó eflaust koma en į mešan viš bķšum eftir žvķ veršum viš aš lįta okkur nęgja aš rifja söguna upp ķ brotum eftir žvķ sem tilefni gefast. Eitt slķkt tilefni, og žaš ekki af ómerkara taginu, ber upp į daginn ķ dag. Fyrir nįkvęmlega fimmtķu įrum, žann 28. mars 1954, geršist sį annįlsverši višburšur aš leikdómarar Reykjavķkurblašanna tóku höndum saman og stofnušu félag sem nefndist Félag ķslenskra leikdómenda. Žaš var fyrsti félagsskapur sinnar tegundar į Ķslandi og starfaši ķ rśma tvo įratugi. Žetta félag setti sér hįleit markmiš. Žaš įtti samkvęmt 2. grein félagslaganna, ekki ašeins "aš gęta hagsmuna og réttinda leikdómenda gagnvart leikhśsum, blöšum og tķmaritum, sem og öšrum ašilum", heldur einnig "aš stušla aš heilbrigšri og röklegri gagnrżni, er sett sé fram af menningarlegri hįttprżši" og "aš vinna aš aukinni leiklistarmenningu." Svo mörg voru nś žau orš.

En žó aš markiš vęri sett hįtt snerist starf félagsins ķ žessi tuttugu įr ķ rauninni um ašeins eitt: veitingu Silfurlampans. Reglugerš hans var samžykkt formlega sķšar um voriš og tilkynnt um fyrsta veršlaunahafann į įrshįtķš Félags ķslenskra leikara 26. jśnķ žį um sumariš. Ég hef leitaš ķ huga mér og boriš žaš undir mér fróšari menn en nišurstašan alltaf oršiš į einn veg: Lampinn er fyrsta višurkenningin sem veitt var reglubundiš fyrir afrek ķ ķslenskum listum. Ķslenskir leikdómarar rišu meš žvķ į vašiš og arftakar žeirra - ef einhverjir eru - ęttu sannarlega minnast žess meš gleši og stolti, og jafnframt nokkurri įbyrgšartilfinningu.

Vinsęl višurkenning
Veiting Silfurlampans fór žannig fram aš félagsmenn, starfandi gagnrżnendur blašanna, komu saman einu sinni į įri og greiddu atkvęši um besta leik nżlišins leikįrs. Atkvęši voru greidd samkvęmt sérstöku stigakerfi og skyldi hver dómari greiša žremur leikurum atkvęši, 100, 75 og 50 stig. Stigin voru svo lögš saman og hreppti sį leikari, sem flest stig hafši hlotiš, veršlaunagripinn, Silfurlampann, sem var ķ fyllingu tķmans afhentur viš hįtķšlega athöfn ķ veislu eša hófi meš ręšuhöldum og višeigandi glešskap. Munu žessar samkomur oftast hafa fariš vel fram, žó aš ekki rķkti eintómt blķšalogn ķ skiptum leikara og krķtikera į žessum įrum, fremur en stundum fyrr og sķšar. Jafnan mun gerš Lampans hafa veriš kostuš af żmsum fjįrmįlamönnum og mektarmönnum ķ višskiptalķfinu sem ķ stašinn fengu aš sitja hófiš og baša sig ķ fręgšargeislum listafólksins og hinna viršulegu leikdómara.

Silfurlampinn var veittur 19 sinnum (18 sinnum ef viš teljum sķšasta skiptiš ekki meš). Hann féll ašeins śr eitt įr, 1960, en žį žótti enginn leikari hafa stašiš sig nógu vel til aš veršskulda heišurinn. Vart leikur vafi į aš veršlaunin nutu almennt viršingar og voru eftirsótt af leikurum sem žótti flestum eftirsjį aš žeim žegar žau hurfu aš lokum śr sögunni. En žaš geršist žegar Baldvin Halldórsson leikari hafnaši Lampanum aš lokinni sķšustu sżningu į söngleiknum Kabarett ķ Žjóšleikhśsinu. Gerši Baldvin žaš meš dramatķskum tilžrifum sem vöktu mikil višbrögš og voru lengi ķ minnum höfš.

Į žessum įrum voru dagblöš fleiri į Ķslandi en nś er. Dómar birtust aš jafnaši ķ Morgunblašinu, Alžżšublašinu, Mįnudagsblašinu, Vķsi, Tķmanum og Žjóšviljanum, en óreglulegar ķ öšrum blöšum eša tķmaritum. Žaš voru žvķ oftast 5-7 leikdómarar sem tóku žįtt ķ atkvęšagreišslunni. Segja mį aš nokkur kynslóšaskipti hafi oršiš ķ röšum žeirra um mišjan sjöunda įratuginn og tóku sumir hinna yngri manna žį aš hallast aš žvķ aš óhętt myndi aš veita Lampann, a.m.k. svona stöku sinnum, einhverjum öšrum en višurkenndum stórleikurum eins og žį hafši oftast veriš raunin. Breytingar lįgu ķ loftinu ķ leikhśsheiminum, oršiš "stjörnuleikur" vakti óbragš ķ munni margra, og ķ vęndum voru kynslóšaskipti sem bįru meš sér ašrar hugmyndir og vinnubrögš.

Reyndar hafši Agnar Bogason, ritstjóri og leikdómari Mįnudagsblašsins, ķtrekaš stungiš upp į žvķ į félagsfundum aš leikstjórum yrši veitt višurkenning fyrir žeirra framlag, en ķhaldssamari menn, einkum žeir Įsgeir Hjartarson og Siguršur Grķmsson, sem var lengi leikdómari Morgunblašsins og fyrsti formašur Félags leikdómenda, ekki tekiš slķka vitleysu ķ mįl. En nś voru yngri menn eins og Siguršur A. Magnśsson, Ólafur Jónsson og Žorvaršur Helgason komnir ķ kompanķiš og žeir fundu aš Lampinn var aš verša į eftir tķmanum. Ķ samręmi viš žetta var reglugerš hans breytt įriš 1972 svo aš hęgt vęri aš veita hann į breišari grunni. Ašeins einn listamašur utan raša leikara fékk žó Lampann, žaš var Steinžór Siguršsson leikmyndateiknari sem hafši žį vakiš almenna ašdįun meš snjöllum leikmyndum sķnum ķ Išnó undanfarin įr. Įriš eftir var Lampinn svo jaršašur sem įšur segir.


Sölumašur deyr
Įsgeir Hjartarson, Siguršur Grķmsson og Lįrus Sigurbjörnsson viš verlaunaveitinguna 1954

Helga og Herdķs
Hér er birt skrį yfir handhafa Silfurlampans. Hętt er viš aš tekiš sé aš fyrnast yfir sum nöfnin ķ vitund yngri kynslóša, en žeir sem muna lengra aftur ęttu aš kannast viš žau flest. Žó aš žarna séu margir af fręgustu leikurum įranna mį sakna żmissa nafna, bęši af eldri og yngri kynslóš. Hvaš varšar eldri kynslóšina, sem hóf feril sinn ķ Išnó og endaši ķ atvinnumennsku viš Žjóšleikhśsiš, vekur nokkra undrun aš sjį ekki nöfn t.d. Arndķsar Björnsdóttur, Indriša Waage og Regķnu Žóršardóttur. En af yngri kynslóšinni, sem kemur vel menntuš inn ķ atvinnuleikhśsiš į sjötta įratugnum og ber žaš uppi į žeim sjöunda og įttunda, vantar einnig nöfn sem mašur hefši įtt von į aš sjį žarna. Tvęr af mikilhęfustu leikkonum tķmabilsins, sem bįšar unnu fręga sigra, eru žarna hvorug: Helga Valtżsdóttir, sem féll frį į besta aldri įriš 1968, og Herdķs Žorvaldsdóttir sem eins og allir vita lętur įrin ekkert fį į sig og glešur okkur enn meš ósvikinni fagmennsku sinni, léttleika og hlżrri nęrveru, jafnt į sviši sem ķ mynd. Žaš er óneitanlega bęši furšulegt og umhugsunarvert, en af žessum nķtjįn veršlaunahöfum eru ašeins žrjįr konur.

Nś kann einhver aš benda į žį augljósu stašreynd aš leikdómararnir voru allir karlkyns og spyrja hvort žetta hafi ekki bara stafaš af karlrembu žeirra. Ekki er žó vķst aš mįliš sé alveg svo einfalt og ef žaš er skošaš meš hjįlp fręšilegrar heimildarżni eru jafnvel įkvešnar lķkur til aš hreinar tilviljanir hafi įtt sinn žįtt ķ aš svona fór.

Fyrir nokkrum įrum komu handskrifašar fundargeršir Félags ķslenskra leikdómenda ķ leitirnar. Žęr fundust ķ eftirlįtnum gögnum Ólafs heitins Jónssonar, sem var ritari félagsins mörg sķšari įrin. Sem heimild eru žęr įhugaveršar ekki sķst vegna žess aš žar kemur fram öll stigagjöfin sem sżnir hvaša leikarar ašrir en veršlaunahafinn komust į blaš og hversu mörg stig žeir fengu. Sérstaklega er fróšleg samantekt sem Ólafur gerši įriš 1970 žar sem hann rašar leikurunum eftir samanlögšum stigafjölda žeirra frį upphafi. Žar tróna žeir efstir Valur Gķslason og Róbert Arnfinnsson, bįšir meš 1700 stig, og kemur svo sem fįum į óvart; bįšir voru afbragš annarra leikara hvaš varšar smekkvķsi og traust vinnubrögš; fengu Lampann raunar bįšir tvisvar įsamt Žorsteini Ö. Stephensen. En hver skyldi vera ķ žrišja sęti meš 1650 stig: jś, žaš er engin önnur en Herdķs Žorvaldsdóttir! Herdķs er žrišji stigahęsti leikarinn, įn žess aš hafa nokkru sinni fengiš Lampann. Įriš 1964 munar t.d. ekki nema fimmtķu stigum į henni og Helga Skślasyni, sem fékk žį veršlaunin, (575-525) og įriš 1966 er hśn einnig ķ öšru sęti, žó aš žį muni aš vķsu 125 stigum į henni og Žorsteini Ö. sem hreppti hnossiš ķ annaš sinn fyrir Pressarann (450-325). Alls fęr Herdķs fjórum sinnum yfir 250 stig, en žaš dugši sem sagt ekki til.

Ef viš fetum okkur nišur fyrrnefndan lista er Žorsteinn Ö. ķ fjórša sęti meš 1600 stig og ķ fimmta sęti meš 1500 stig? Helga Valtżsdóttir! Ef viš höldum įfram lengra nišur eftir kemur ķ ljós aš žeir, sem nęstir koma į eftir, fengu allir Lampann einhvern tķmann į ferli hans; žaš er ekki fyrr en viš komum ķ fjórtįnda sęti aš ofan tališ aš fyrir okkur veršur leikari sem fékk hann aldrei: Kristbjörg Kjeld, ein fremsta leikkona yngstu kynslóšarinnar, nokkru yngri en Helga og Herdķs. M.ö.o.: Ašeins žrķr af fjórtįn stigahęstu leikurunum fengu Lampann aldrei og žaš voru allt leikkonur.

Hvaš sem veldur sżna žessa tölur aš žaš er hępiš aš kenna karlrembuhętti eša öšrum annarlegum hvötum gagnrżnenda um žaš hversu skaršan hlut konurnar bera frį borši. Ef viš hugum aš Helgu Valtżsdóttur sjįum viš aš ķ tvö skipti, įrin 1958 og aftur įriš 1961, var hśn hįrsbreidd frį žvķ aš verša hlutskörpust. Ķ fyrra skiptiš var hśn ašeins tuttugu og fimm stigum undir Vali Gķslasyni fyrir Amöndu Wingfield ķ Glerdżrunum og Amalķu ķ Nótt yfir Napólķ (425-400) og įriš 1961 endurtekur sagan sig: aftur munar ašeins tuttugu og fimm stigum į henni fyrir Gömlu konuna ķ Stólum Ionescos og Frś Conway ķ Tķminn og viš Priestleys og Gušbjörgu Žorbjarnardóttur, sem žį fékk veršlaunin, fyrst leikkvenna (350-325). Vera mį aš žaš hafi eitthvaš dregiš śr sumum gagnrżnenda, žegar žeir greiddu atkvęši haustiš 1958, aš Helga hafši žį um voriš fengiš ašra višurkenningu, Skįlholtssveininn svonefnda, sem veittur var ķ nokkur skipti af Minningarsjóši Soffķu Gušlaugsdóttur leikkonu. Mönnum kann aš hafa fundist žaš full mikiš aš tvķveršlauna hana į sama įrinu fyrir žessi hlutverk, en žó sżnir hinn litli munur, sem var į žeim Vali ķ stigagjöfinni, aš veršskuldun Helgu hefur veriš mönnum augljós.

Jafntefli Žjóšleikhśss og L.R.
Hér er aš sjįlfsögšu ekki tękifęri til aš kafa djśpt ķ tölur og ašrar upplżsingar og reyna aš įlykta eitthvaš af žeim um stöšu listgreinarinnar eša öllu heldur mat gagnrżnenda į henni. Einn žįtt er žó vert aš drepa į: hlut leikhśsanna į veršlaunalistanum. Žaš voru einungis listamenn Žjóšleikhśss og Leikfélags Reykjavķkur, sem hrepptu veršlaunin, og ef listinn er skošašur reynist skiptingin milli žeirra furšu jöfn: Žjóšleikhśsleikarar fį žau tķu sinnum, Leikfélagsleikarar įtta sinnum og svo Steinžór Siguršsson sem tilheyrši aušvitaš Leikfélagshópnum. Stašan er sem sagt 10-9, žegar upp er stašiš, og gat ekki veriš jafnari śr žvķ heildartalan var oddatala. Ef viš teljum Baldvin ekki meš er hśn aš sjįlfsögšu jöfn.

En žó aš nišurstašan sé žetta jöfn, žegar žessir tveir įratugir eru skošašir ķ einu lagi, veršur dįlķtiš annaš uppi į teningnum ef litiš er į žį sitt ķ hvoru lagi. Į įrunum 1954 til 1960 - žegar veršlaunin voru sem fyrr segir felld nišur - fį žjóšleikhśsleikarar žau fjórum sinnum en Leikfélagsleikar ašeins tvisvar. Žetta kemur ekki į óvart; Leikfélagiš var į flestan hįtt ķ mjög erfišri ašstöšu į žessum tķma, launagreišslur ekki į neinn hįtt sambęrilegar viš žaš sem geršist hjį rķkisstofnuninni og leikendahópurinn žvķ oft og tķšum óstöšugur. Upp śr 1960 tók hagur L.R. hins vegar aš vęnkast, ekki sķst eftir aš svolķtill leikarahópur hafši veriš fastrįšinn og ungur og kraftmikill leikhśsstjóri, Sveinn Einarsson, var tekinn viš forystunni. Į sama tķma var mikil žreyta oršin įberandi ķ Žjóšleikhśsinu, einkum eftir aš lķša tók į stjórnartķma Gušlaugs Rósinkranz sem sat alltof lengi ķ embętti og hefši vķsast fengiš mun betri eftirmęli ef hann hefši hętt t.d. um mišjan sjöunda įratuginn žegar hagur leikhśssins stóš aš żmsu leyti ķ blóma. Breytt styrkleikahlutföll endurspeglast ķ Lampaveitingum, žvķ aš į įrunum frį 1961 til 1973 fį leikarar leikhśsanna žau nįkvęmlega jafnoft, sex sinnum, žó aš endanlega hafi Leikfélagiš vinninginn meš Lampa Steinžórs Siguršssonar įriš 1972. L.R. er m.ö. o. greinilega oršiš jafnvķgt Žjóšleikhśsinu, ef nokkuš er gott betur; žaš fer ekki į milli mįla hver var skošun gagnrżnenda į žvķ. Žjóšleikhśsiš naut aušvitaš sinna traustu krafta, en žaš voru einfaldlega įhugaveršari hlutir aš gerast hjį L.R.

En var ešlilegt aš ekki kęmust ašrir į blaš en listamenn Žjóšleikhśss og L.R.? Aušvitaš voru žetta höfušleikhśs žjóšarinnar, en žrįtt fyrir allt voru žó nokkur teikn į lofti um breytta tķma. Leikhópurinn Grķma starfaši t.d. ķ Reykjavķk mestallan sjöunda įratuginn og reyndi aš veita ferskum straumum inn ķ leikhśslķfiš. Hśn sżndi miklu meiri metnaš ķ verkefnavali og vinnubrögšum en fyrri leikhópar og ekki įlitamįl aš hśn vķsaši veginn og ruddi jafnvel aš einhverju leyti brautina fyrir žau "sjįlfstęšu leikhśs" sem į eftir koma, s.s. Leiksmišjuna, Litla leikfélagiš og Alžżšuleikhśsiš svo fįein séu nefnd. En ef rżnt er ķ stigagjöf leikdómendafélagsins sést žar ekkert til listamanna Grķmu. Žeir viršast aldrei hafa gert neitt sem var nógu gott til aš fį stig. Žaš er einungis įriš 1969 aš Arnari Jónssyni bregšur fyrir žarna en hann fęr žį 150 stig fyrir Galdra-Loft hjį Leiksmišjunni, leikhópi undir stjórn Eyvindar Erlendssonar sem var žį nżkominn heim frį leikstjórnarnįmi ķ Moskvu, fyrsti sérmenntaši leikstjóri okkar ķ faginu.

Frś Stefanķa, sķšasti Lampahafinn?
Sem įšur segir endaši Lampinn göngu sķna aš lokinni sķšustu sżningu į Kabarett ķ Žjóšleikhśsinu įriš 1973. Gagnrżnendur höfšu haft pata af žvķ aš ókyrrš vęri į bak viš einhver tjöld og höfšu žvķ komiš sér saman um hvaš žeir myndu gera ef hinn śtvaldi tęki upp į einhverjum óskunda. Žaš var Baldvin Halldórsson, sem įtti aš žessu sinni aš fį veršlaunin fyrir tvö minni hįttar hlutverk, en Baldvin žótti žį lengi hafa gert sérstaklega vel ķ żmsum smęrri hlutverkum og meš žvķ hafa sżnt gott fordęmi, aš fleira skipti mįli į leiksvišinu en stórstjörnurnar. Baldvin kaus aš lįta ekkert uppi um afstöšu sķna fyrirfram og afžakkaši svo veršlaunin meš skrifašri ręšu sem hann las yfir višstöddum.

Viš svo bśiš tilkynnti Žorvaršur Helgason, leikdómari Morgunblašsins og formašur félagsins, sem var kominn upp į žjóšleikhśssvišiš til aš afhenda leikaranum gripinn, aš Lampinn vęri hér meš lagšur nišur. "Įhorfendur ķ leikhśsinu og leikendur į svišinu tóku allir žessum tķšindum meš miklum fögnuši" segir fundargerš leikdómarafélagsins žurrlega, en Žorvaršur segir mér nś žrjįtķu įrum sķšar aš hann hafi fundiš glöggt, žegar hann tók Lampann og gekk meš hann śt af sviši, aš żmsum višstöddum hafi veriš greinilega brugšiš, žeir ekki įtt von į svo harkalegum višbrögšum.

Örlög sķšasta Silfurlampans sjįlfs uršu žau aš hann var seldur į Listmunauppboši Siguršar Benediktssonar ķ Sślnasal Hótel Sögu žrišjudaginn 16. október 1973. Kaupandi var Gušmundur Įgśstsson kaupmašur og galt 43.000 kr. fyrir gripinn.

Afhenti formašur félagsins sķšan Žorsteini Ö. Stephensen, stjórnarformanni Minningarsjóšs Stefanķu Gušmundsdóttur, upphęšina, "en markmiš žess sjóšs er aš efla menntun og žroska ķslenskra leikara", eins og segir ķ fréttatilkynningu frį Félagi ķslenskra leikdómenda af žessu tilefni - meš nettum en ótvķręšum hįšsbroddi. Žaš mį žvķ meš nokkrum rétti segja aš frś Stefanķa hafi fengiš sķšasta Silfurlampann.

Eftir aš Lampaveitingar lögšust af lognašist leikdómarafélagiš brįtt śt af og ķ nokkur įr lįgu öll listaveršlaun nišri uns menningarveršlaunum DV var komiš į fót, ekki minnst, aš ég ętla, fyrir įhuga og atbeina Ólafs Jónssonar. Ólafur skildi vel gildi veršlaunaveitinga og hafši m.a. įtt drjśgan žįtt ķ Silfurhestinum, bókmenntaveršlaunum gagnrżnenda sem fyrr eru nefnd og uršu raunar enn skammlķfari en Silfurlampinn. Veršlaun DV tóku til allra listgreina og į leiklistarsvišišinu voru žau aldrei einskoršuš viš leikara lķkt og Silfurlampinn heldur voru žau veitt fyrir bęši leikstjórn, leikmyndagerš og jafnvel framlag einstakra leikhśsa. Žessi veršlaun įttu sķna sögu sem nś er lokiš meš breyttum tķmum į DV.

Nżr kafli - og ekki gęfulegur
Meš hinum nżju leiklistarveršlaunum, Grķmunni, sem hófu göngu sķna ķ fyrra, er svo enn hafinn nżr kafli ķ sögu ķslenskra leiklistarveršlauna. Nś eru žaš ekki lengur misvitrir gagnrżnendur sem rįša feršinni heldur fjölmennar dómnefndir sem enginn sér og enginn veit hver situr ķ. Ég verš aš segja aš mér finnst žetta afar rangt hugsaš og mikil afturför frį žvķ sem įšur var. Ef menn halda t.d. aš nišurstöšur slķkra dómnefnda séu eitthvaš vķsindalegri eša ólķklegri til aš valda įgreiningi en gamla hįttarlagiš er žaš mikill misskilningur. Ef nokkuš er žį er ég hręddur um aš žęr séu enn lķklegri til aš lįta fremur stjórnast af żmsum tķskustraumum en hlutlęgu listręnu mati. En ašalatrišiš er aušvitaš aš viš žessar kringumstęšur er veršlaunaveitandinn sviptur hinni miklu fullnęgju; hann fęr -svo notaš sé slangur - ekkert "kikk" śt śr žvķ sem hann er aš gera. Žaš kemur engin mynd af honum ķ blöšum eša sjónvarpi, hann fęr ekki aš taka ķ höndina į eša kyssa alsęlan veršlaunažegann, žaš er ekki einu sinni minnst į hann ķ śtvarpinu. Žaš hlżtur aš žurfa alveg óheyrilega trś į naušsynlega veršlaunaveitinga til aš nenna aš standa ķ slķku.

Ég segi žaš alveg hreinskilnislega, ef einhverjum skyldi detta žaš ķ hug - sem engum hefur aš vķsu dottiš ķ hug - aš žaš vęri til einskis aš bišja mig um aš sitja ķ slķkri nefnd. Ég kem ekki nįlęgt neinu svona stśssi nema ég fįi aš taka žįtt ķ geiminu, hitta fręga og fķna fólkiš, baša mig ķ glamśrnum og helst aušvitaš aš veita sjįlfur veršlaunin. Žaš er toppurinn į tilstandinu. Mér žykir leitt aš žurfa aš vera meš hrakspįr en ég er óskaplega hręddur um aš veršlaun, sem hunsa jafn sterka mannlega frumžörf og žörfina fyrir hégómleikann, geti ekki oršiš langlķf ķ landinu.

Jón Višar Jónsson

Um heimildir:
Fundargeršir Félags ķslenskra leikdómenda eru ašalheimild žessarar greinar, en žaš var Jón Ólafsson heimspekingur sem kom žeim ķ hendur greinarhöfundar sem afhenti žęr svo Landsbókasafninu žar sem žęr eru varšveittar nś. Žeim Sigurši A. Magnśssyni og Žorvarši Helgasyni, sķšustu formönnum Félags ķslenskra leikdómenda, skal žakkaš fyrir veittar upplżsingar viš undirbśning greinarinnar.

 





Silfurlampinn
Leikminjasafn Ķslands - forsķša